Irinos Amosovos-Novikovos kūrybinės inspiracijos semiamos iš mus supančio pasaulio – tai permainingos ir slėpiningos gamtos spalvų ir linijų kaitos, amžinas dvasios būties ir materialios formos santykis. Dailininkės kūrybos išeities taškas – natūra, kurią ji vėliau modeliuoja, konstruoja, pasitelkdama aiškią, tvirtą kompozicinę struktūrą, ryškią spalvą, diagonalinį potėpį. Šią tezę galėtų sutvirtinti dailėtyrininkės A.Dapkutės žodžiai apie I.Amosovos-Novikovos darbą „Rūmai raudonai“ (2010, dr., al.) iš tarptautinio Trakų Vokės plenero Menas paveldui: „...intelekto, proto dailininkai, kurie ne tik tiksliai fiksuoja iš anksto pasirinktą motyvą, įsižiūri, bet ir sąmoningai žino, kur yra ir ką mato, ko siekia kūrinyje ir drąsiai improvizuoja pasirinkta tema... jiems rūpi savaip sukonstruoti paveikslą, atgaivinti jaučiamą aplinkos dvasią.
— LDS narė, dailėtyrininkė, dr. Liudvika Žeruolytė
Žmogus gali būti laimingas tik tada, kai pasitiki savimi ir užsiima tuo, ką labiausiai mėgsta. Kurybinė veikla yra mano gyvenimo prasmę todėl tapau, kuriu aplinkos ir žemės meno objektus.
Kūryba visuomet buvo sąmoningai pasirinktas kelias į save ir pasaulio pažinimą. Mano išraiškos būdai tapyboje priklauso nuo tuo kaip aš tuo pačiu momentu suvokiu aplinką. Kartais perteikiau mintis per realistines formas, turintis simbolinę prasmę. Kartais laužytos, transformuotos formos padėda išreikšti kūrinio idėją.Tapyba pasižymi harmoninga ir konstruktyvia kompozicija, kolorito skambumu, grynos formos siekiu, vaizdo aiškumu.
Gimiau 1965 m. Vilniuje. Dailės studijas baigiau VPU menų fakultete. Suteiktas edukologijos magistro laipsnis VPU, KMEI. Baigiau R.Savickio tapybos mokykla. Dailininkė-pedagogė, privačios suaugusiųjų ir jaunimo tapybos studijos „Alegria“ vadovė. Mokytoja-metodininkė. Nuo 2004 metų dalyvauju kultūrinėje ir parodinėje veikloje, pleneruose, kuriu aplinkos ir žemės meno objektus.
Surengiau septynias asmenines parodas. Nuo 2012 m. LDUD narė. Kūrinių yra privačiose kolekcijose.